- trivienybė
- trivienýbė sf. (1), trivienỹbė (2) KI305, K, Rtr, NdŽ, KŽ; Q129, N, L, VŽ1905,46 žr. trejybė 1: Šviesyji trivienybe, amžina būk tau garbė Mž285. Ši diena, mieli broliai ir seseres, iš seno vadinama yra diena šventos Traicės alba trivienybės, tatai esti trijų personų deivystės BPII175.
Dictionary of the Lithuanian Language.